Kaip išvengti dažniausių telefono gedimų? Ekspertų rekomendacijos
Telefonas – ne amžinas, bet galima jam padėti
Šiandien išmanusis telefonas yra beveik kūno dalis. Jis keliauja su mumis į darbą, į vonią, į lovą, kartais net į baseiną – netyčia. Ir būtent dėl šios neatsiejamos draugystės telefonai taip dažnai lūžta, braižosi, miršta prieš laiką. Taisyklos taisyklomis, bet remontas – tai pinigai, laikas ir nervai. Tad ar negalima tiesiog to išvengti?
Pasirodo – galima. Ne visada ir ne visų gedimų, bet didžioji dalis problemų, su kuriomis žmonės ateina į servisus, yra visiškai išvengiamos. Apie tai kalba ir technikos specialistai, ir tie, kurie kasdien mato, kas nutinka su telefonais po metų ar dvejų naudojimo. Surinkome praktinius patarimus, kurie tikrai veikia – ne teoriškai, o realiai.
Ekranas – labiausiai pažeidžiama vieta
Statistika negailestinga: apie 60–70 procentų visų telefonų remontų yra susiję su ekranu. Įskilęs stiklas, nereaguojantis jutiklinis sluoksnis, tamsi dėmė po ekranu – tai klasika. Ir beveik visada tai nutinka dėl kritimo. Bet ne visada dėl aplaidumo.
Problema ta, kad daugelis žmonių perka dėklus, bet renkasi netinkamus. Plonas silikoninis dėkliukas atrodo elegantiškai, bet kritimo metu jis suteikia minimalią apsaugą. Telefono kampai – tai pirmoji vieta, kuri liečia žemę, ir būtent ten susikaupia didžiausia smūgio jėga. Geras dėklas turi turėti sustiprintus kampus – tai ne mada, o fizika.
Ką daryti praktiškai:
- Rinkitės dėklus su iškilusiais kampais – jie amortizuoja smūgį geriau nei plokšti modeliai.
- Stiklo apsauga – ne prabanga, o būtinybė. Grūdintas stiklas arba polimero plėvelė gali išgelbėti ekraną net ir po rimto kritimo. Geriausi variantai – tie, kurių storumas bent 0,3 mm.
- Venkite dėti telefoną į tą pačią kišenę su raktais ar monetomis. Tai skamba kaip akivaizdu, bet servisų darbuotojai sako, kad tai viena dažniausių braižymosi priežasčių.
- Naudokite telefoną abiem rankomis, kai esate ant kietų paviršių – plytelių, asfalto, laiptų. Viena ranka – didesnis kritimo rizikos koeficientas.
Beje, yra vienas dalykas, apie kurį retai kalbama: ekrano apsaugos plėvelės ir stiklai sensta. Po metų ar dvejų jie praranda dalį savo savybių. Jei jūsų apsauginis stiklas jau turi įtrūkimų – jis nebeatlieka savo funkcijos. Pakeiskite jį, kol tikrasis ekranas dar sveikas.
Baterija – tyliai mirštantis organas
Baterijos gedimas yra labiausiai nuvertinamas, nes jis vyksta lėtai. Telefonas nesubyra, ekranas neskilinėja – tiesiog vieną dieną pastebite, kad įkrovimas trunka visą naktį, o baterija išsikrauna per tris valandas. Arba telefonas staiga išsijungia ties 30 procentų.
Ličio jonų baterijos turi ribotą ciklų skaičių – paprastai 300–500 pilnų įkrovimo ciklų, kol talpa nukrenta iki apie 80 procentų. Tai nereiškia, kad po dvejų metų telefonas bus nenaudojamas, bet tai reiškia, kad įkrovimo įpročiai labai svarbūs.
Štai ką rekomenduoja specialistai:
- Venkite krauti telefoną iki 100% ir leisti jam išsikrauti iki 0%. Optimalus diapazonas – nuo 20 iki 80 procentų. Tai gali skambėti nepatogiai, bet ilgainiui baterija išliks sveikesnė.
- Naudokite originalų arba sertifikuotą įkroviklį. Pigūs ne originalūs įkrovikliai gali tiekti nestabilią srovę, kuri ilgainiui gadina bateriją. Tai ne mitas – tai elektrotechnika.
- Venkite krauti telefoną per naktį reguliariai. Šiuolaikiniai telefonai turi apsaugines sistemas, bet ilgalaikis buvimas ties 100% vis tiek kenkia.
- Nepalikite telefono karštoje mašinoje ar tiesioginėje saulėje. Aukšta temperatūra – baterijos priešas numeris vienas. Ji greitina cheminių procesų degradaciją.
- Išjunkite „greitąjį įkrovimą”, kai jo nereikia. Greitas įkrovimas generuoja daugiau šilumos, o šiluma – tai baterijos senėjimas.
„iPhone” naudotojai gali patikrinti baterijos sveikatą nustatymuose – jei ji žemiau 80%, laikas galvoti apie keitimą. „Android” telefonuose ši funkcija priklauso nuo gamintojo, bet daugelis jų turi panašius įrankius.
Vanduo ir drėgmė – ne tik baseino problema
Daugelis šiuolaikinių telefonų turi IP67 arba IP68 apsaugos sertifikatą. Tai reiškia, kad jie gali atlaikyti tam tikrą vandens poveikį – bet tai nereiškia, kad jie yra visiškai vandeniui atsparūs amžinai. Ir čia slypi didelė klaida, kurią daro žmonės.
IP sertifikatas testuojamas su nauju telefonu, naudojant švarų vandenį. Po metų naudojimo tarpikliai gali susidėvėti, mikroįtrūkimai gali atsirasti ten, kur jų nematote, ir tas pats telefonas, kuris prieš metus atlaikė kritimą į baseiną, dabar gali „nuskęsti” nuo lietaus. Be to, jūros vanduo, chloruotas vanduo ar gėrimai yra kur kas agresyvesni nei distiliuotas vanduo, naudojamas testuose.
Praktinės rekomendacijos:
- Nepasitikėkite IP sertifikatu aklinai. Jis yra papildoma apsauga, ne leidimas maudyti telefoną.
- Jei telefonas sudrėko – nedelsdami išjunkite jį ir padėkite vertikaliai, kad vanduo galėtų nutekėti. Nespaudinėkite mygtukų, nekraukite – tai gali sukelti trumpąjį jungimą.
- Džiovinimui naudokite ryžius – mitas. Ryžiai neabsorbuoja drėgmės taip efektyviai, kaip manoma. Geriau naudoti silikagelio paketėlius arba tiesiog palikti telefoną šiltoje, sausoje vietoje su geru oro cirkuliavimu.
- Vonios kambaryje – atsargiai. Garai yra subtilesnė, bet reali grėsmė. Telefonas ant vonios krašto per karštą dušą – tai reguliarus drėgmės poveikis.
- Įkrovimo lizdas – silpniausia vieta. Prieš kraudami šlapią telefoną, įsitikinkite, kad lizdas visiškai išdžiūvęs. Šiuolaikiniai telefonai dažnai perspėja apie drėgmę lizde.
Perkaitimas – problema, kurią ignoruojame
Telefonai kaista. Tai normalu. Bet yra skirtumas tarp normalaus šilumos išsiskyrimo ir perkaitimo, kuris ilgainiui gadina komponentus. Procesorius, baterija, ekranas – visa tai kenčia nuo aukštos temperatūros.
Kada telefonas perkaista? Kai žaidžiate grafiką reikalaujančius žaidimus valandų valandas. Kai naudojate navigaciją kartu su muzika ir dar kažkuo kitu. Kai telefonas yra dėkle, kuris blogai praleidžia šilumą, ir dar guli ekranu žemyn ant sofos. Kai kraujate ir tuo pačiu metu žiūrite vaizdo įrašus.
Ką daryti:
- Jei telefonas karštas – padėkite jį. Skamba paprastai, bet tai geriausia, ką galite padaryti. Leiskite jam atvėsti natūraliai.
- Nekraukite telefono, kai jis labai karštas. Įkrovimas generuoja papildomą šilumą, ir tai gali sukurti žalingą kombinaciją.
- Venkite palikti telefoną automobilyje vasarą. Automobilio salonas gali įkaisti iki 60–70 laipsnių, o tai yra tikra katastrofa tiek baterijai, tiek ekranui.
- Patikrinkite, ar nėra fono procesų, kurie naudoja daug resursų. Kartais kokia nors programa veikia fone ir nuolat apkrauna procesorių. Tai galima pamatyti baterijos naudojimo statistikoje.
Programinė įranga – gedimų šaltinis, apie kurį negalvojame
Fiziniai gedimai – tai viena dalis. Bet programinė įranga gali sugadinti telefoną taip pat efektyviai, tik kitaip. Sulėtėjęs telefonas, nuolat strigstančios programos, staigūs perkraunami – tai dažnai programinės įrangos problemos, kurios ilgainiui gali paveikti ir aparatinę dalį.
Viena dažniausių klaidų – atidėlioti sistemos atnaujinimus. Žmonės bijo, kad atnaujinimas sulėtins telefoną arba kažką sugadins. Bet iš tikrųjų atnaujinimai dažnai taisyti saugumo spragas ir optimizuoja sistemos veikimą. Pasenusi programinė įranga – tai ne tik saugumo rizika, bet ir potencialus nestabilumo šaltinis.
Praktiniai patarimai:
- Reguliariai atnaujinkite sistemą ir programas. Jei bijote didelių atnaujinimų – palaukite kelias dienas po išleidimo, paskaitykite atsiliepimus, tada atnaujinkite.
- Neinstaliuokite programų iš neoficialių šaltinių. Tai ypač aktualu „Android” naudotojams. Kenkėjiška programa gali ne tik vogti duomenis, bet ir nuolat apkrauti procesorių bei bateriją.
- Periodiškai išvalykite talpyklą. Sukauptos talpyklos gali sulėtinti telefoną ir sukelti programų gedimus.
- Jei telefonas labai sulėtėjo – apsvarstykite gamyklinį nustatymą. Tai radikalu, bet kartais efektyviausia. Prieš tai – atsarginė kopija.
- Stebėkite vidinės atminties užpildymą. Kai atmintis užpildyta daugiau nei 85–90%, telefonas pradeda veikti nestabiliai. Reguliariai trinkite nereikalingas nuotraukas, programas, failus.
Įkrovimo lizdas ir ausinių jungtis – mažos skylutės, didelės bėdos
Įkrovimo lizdas – viena dažniausių remonto priežasčių, ir dažnai tai visiškai išvengiama problema. Kaip? Labai paprastai – nešvarumas. Kišenėje susikaupia dulkės, pūkeliai, smulkios dalelės, kurios ilgainiui susikaupia lizde ir pradeda trukdyti įkrovimui. Žmonės tada mano, kad lizdas sugedęs, bet dažnai tai tiesiog nešvarumas.
Kita problema – mechaninis susidėvėjimas. Jei kasdien junginėjate ir atjunginėjate laidą dešimtis kartų, kontaktai ilgainiui susidėvi. Belaidis įkrovimas čia yra tikras sprendimas – kuo mažiau fizinių jungčių, tuo ilgiau lizdas išliks sveikas.
Ką daryti:
- Periodiškai valykite įkrovimo lizdą. Naudokite medinį dantų krapštuką arba specialią šepetėlį – ne metalinį, kad nepažeistumėte kontaktų. Atsargiai, be jėgos.
- Naudokite belaidį įkrovimą, jei jūsų telefonas jį palaiko. Tai sumažina fizinės jungties naudojimą.
- Nejunkite laido kampu. Visada junkite tiesiai, be pasukimų. Kampinis jungimas labiausiai gadina kontaktus.
- Investuokite į kokybišką laidą. Pigūs laidai ne tik blogiau krauna, bet ir greičiau susidėvi, o jų metaliniai kontaktai gali pažeisti telefono lizdą.
Kai telefonas jau senas – kaip pratęsti jo gyvenimą
Telefonai sensta. Po trejų ar ketverių metų net ir geriausias flagmanas pradeda rodyti amžiaus ženklus. Bet tai nereiškia, kad jis turi būti išmestas. Daugelis žmonių per anksti keičia telefonus, nes nežino, kaip juos prižiūrėti.
Senas telefonas dažniausiai lėtėja dėl kelių priežasčių: baterija nebegali tiekti stabilios energijos procesoriui, atmintis perpildyta, sistema per daug atnaujinta tam, kad aparatinė įranga galėtų ją efektyviai paleisti. Bet visa tai – sprendžiamos problemos.
Baterijos keitimas – tai vienas geriausių investicijų, kuriuos galite padaryti senam telefonui. Kaina – nuo 20 iki 60 eurų, priklausomai nuo modelio ir serviso. Rezultatas – telefonas, kuris vėl veikia kaip naujas. Daugelis žmonių nustebsta, kiek telefonas atgyja po baterijos keitimo.
Taip pat verta apsvarstyti „lite” versijų programas – jos naudoja mažiau resursų ir geriau veikia senesniuose įrenginiuose. „Facebook Lite”, „Messenger Lite” ir panašios programos buvo sukurtos būtent tam.
Galiausiai – gamyklinis nustatymas. Tai tarsi telefono „atjauninimas”. Išvaloma visa sukauptos šiukšlės, sistemos failai atnaujinami, ir telefonas dažnai pradeda veikti žymiai greičiau. Svarbiausia – prieš tai pasidaryti atsarginę kopiją.
Profilaktika pigiau nei remontas – tai ne klišė, tai tiesa
Servisų darbuotojai vieningai sako tą patį: didžioji dalis telefonų, kurie pas juos patenka, galėjo čia niekada nepatekti. Įskilęs ekranas, kurio būtų išvengęs geras dėklas. Negyva baterija, kuri būtų išgyvenusi ilgiau su geresniais įkrovimo įpročiais. Sugedęs lizdas, kurį būtų išgelbėjęs belaidis įkrovimas.
Telefonų priežiūra – tai ne paranojiška obsesija, o tiesiog keletas paprastų įpročių, kurie ilgainiui sutaupo pinigų ir nervų. Geras dėklas kainuoja 15–30 eurų. Apsauginis stiklas – 5–15 eurų. Baterijos keitimas – 30–60 eurų. Ekrano keitimas – 80–200 eurų ir daugiau. Matematika paprasta.
Svarbiausia – nepamiršti, kad telefonas yra įrenginys, kuris naudojamas kasdien, intensyviai, įvairiomis sąlygomis. Jis nėra nenugalimas. Bet su tinkama priežiūra jis gali tarnauti kelis metus ilgiau, nei tarnauja vidutiniškai. O tai – ir pinigų taupymas, ir mažiau elektroninių atliekų. Abu argumentai verti dėmesio.
