Trio Magija
Duokš leteną – būsim draugais!
Linksmos istorijos
Šioje “Linksmų istorijų” paskyroje Jūs galėsite perskaityti daug linksmų istorijų, kurios nutiko mūsų veislyno augintiniams, gyvenantiems savo naujose šeimose 🙂 . Esame tikri, jog šie išties linksmi ir nuotaikingi pasakojimai suteiks Jums daug gerų emocijų 🙂 . Gero skaitymo!
*****Pirmoji istorija *****:
“Taigi, papasakosiu savo bei mažylio nuotykius :ltu: :
…tik parsivežus namo, jis aplakstė visus kampus ir prisisino visur, kur tik spėjo, net ir ant savo „superinio“ guolio 😯 …. negana to, net valgyt negavęs vidury koridoriaus pridėjo „bandelių“. Kad būtų tikriau – pažymėjo teritoriją… vakarienę sulapnojo su dideliu apetitu ir, kai buvau nusprendusi, kad bandeles dės toje pačioje vietoje,- tik atidarius duris, jis nuvarė i miegamąjį už lovos ir atžymėjo teritoriją didele banda :disco: …. Užmigo savo guolyje virtuvėje, bet aš miegamajame negaliu užmigt, klausausi ar nepabudo :mastau: …… praėjus kiek laiko, girdžiu inksčia, na galvoju “nepasiduosiu provokacijai” :irnesakyk: ,- neisiu pas jį, tuo labiau, kad šalia jo buvo „pūslė“ su karštu vandeniu, įvyniota į rankšluostį. Na pacypsėjo ,pacypsėjo ir girdžiu atskrebena į mano kambarį. Guliu, tyliu, nejudu, nekvėpuoju :karsta: … ir ką?!! pas žmones labradorai neloja 10-ties mėnesių, pas mane pačią pirmą naktį skardžiu balseliu kai pradėjo amsėti, kaip pradėjo lot, galvoju, pažadins kaimynus :mastau: .. beliko atsitempti jo guolį prie savo lovos, paduoti ranką ir tada kartu saldžiai užmigti :draugai: ..
taip mes miegojome, kol manęs nepažadino „kažkoks“ keistas kvapas 😕 … taip taip,- vėl “bandelės“ prie lovos- matyt, iš dėkingumo, kad miegojom kartu :mastau: … ačiū die, pagalvojau,- bent neįlipau… Aš strykt į šlepetes, o jose balaaaaa :ninzia: …..
Apie dieninius nuotykius daug nerašysiu (skaityti pagreitintu tempu) – laiptais auštyn–žemyn :karsta: –aukštyn –žemyn -letenėlėm šalta -man jo gaila – jis bando sėstis, aš tada su juo bėgiot :karsta: – lauke systeli, o tik grįžus, kambary padaro keturis kartus daugiau :mastau: … ciuckis miega – aš budžiu :ninzia: , kad kai tik pramerkia akis, griebt jį ir lėkt į lauka :pooh: , ciuckis ėda-aš su striuke jau stoviu pasiruošus :ninzia: …galvoje „kala plaktukai“ :ninzia: , širdis kalatojasi, valgyti nėra kada :karsta: ir VĖL NAKTIS….. Scenarijus panašus, tik jau antras guolis paruoštas iš karto prie mano lovos, šlepetės užkeltos ant spintelės, „pažymėtuose“ kampuose paruoštos palutės 😎 . Miegam. Šunelis amtelėjo virtuvėje ir atbinzeno pas mane, gavo ranką ir užmigo, pasiklausiau- miega :sutinku: . Galvoju, nedegsiu šviesos, einu i tuliką, nužiūriu- “ kelias” lyg tai „švarus“, tipenu tyliai basa :paslaptis: … Ciuckis tik šast ir paskui mane :bijau: .. Išgirdęs nuleidžiamo vandens garsą, greit nubinzeno koridoriuje ant palutės :valio: . Aš laiminga jį paglosčiau-“geras šunelis, geras” ir beveik pasiekus lovą…. na jau likus žingsniui iki jos, mano koja nusileido į 😯 …..atspėjote…. toks juokas suėmė, prisiminiau Jūsų pasakojimą… ką gi, teko įjungti šviesą, nusiplauti kojas, nuplauti šunelio kojas, išplauti grindis, o tuo pačiu pažaisti, nes jis į skudurą ant šluotos reagavo kaip į linksmą žaidimą vidury nakties :hihihi: …. na bet jau 7 valandą ryte aš sakiau – daryk ką nori, bet aš nesikelsiu…” :bee: :hihihi: ”
p.s. Labai dėkojame šio laiško Autorei už didelį gerų emocijų pliūpsnį! Šis pasakojimas dar kartą patvirtina, – norint išauginti ir išauklėti šunelį, reikia įdėti daug meilės, dalį savo laiko, dėmesio ir pastangų. Tačiau, patikėkite manim, visa ši „investicija” Jums sugrįš su kaupu 🙂 .. nėra geresnio jausmo, kai grįžus iš darbo linksmas „draugužis” glaudžiasi prie kojų, švelniai lyžteli ranką.. nėra nuostabesnio jausmo, kai išnešus į lauką šiukšles, ir grįžus po kelių minučių namo, šuo džiaugiasi taip, lyg Jūsų nebūtų matęs metų metus :meile:
****** Antroji istorija ******
Pirma diena naujuose namuose: grįžome ramiai, tik pačioj kelionės pradžioj truputį paraudojo. Naujam name aišku nedrąsu, bet aplinkos tyrinėjimas prasidėjo nuo pat pirmos minutės. Tyrinėjimo metodas – aišku ragavimas. Viskas vienodai skanu – medis, medžiaga, plastmasė ar metalas :pooh: . Tiesa skaniausia – ranku arba kojų pirštai :great: . Dažniausiai švelniai, bet kartais persistengia… Lauke – dar nedrąsiau negu namie: jei namie žmogaus nepaleidžia iš akių tai lauke atsitraukia tik porą metrų. Reikalus atlieka tik lauke. Toks vaizdas, kad žino ko mes ją į tą lauką nešiojam: kai vakare atšalo ilgai būti nebenori – apsiformina ir dainuoja nepatenkinta :ninzia: , atseit neškit namo…
Kur namie vieta suprato iš karto. Tiesa guolyje būna tik jei kažkas yra šalia. Vakare dar žaidžia, bet jau matosi, kad batareikos į pabaigą. Prasideda kelionės žmogus – guolis – vėl žmogus – vėl guolis kol tas žmogus nesusipranta, kad turi sėdėti šalia jos guolio kai jinai miega :pionierius: . Nusminga neprižadinamai apie 10 val. Nueinam miegoti ir mes, durų neuždarom. Gal miegos sau kitam kambary ir problemos nedarys? Kur tau – apie antra nakties girdim – dainuoja :ninzia: . Mūsų kambarį susirado, kur minkštai atsigulti irgi (įlindo į spintą 👿 ), trūksta tik kompanijos :ura: . Atsinešėm guolį, davėm ranką – užmigo. Tik aišku pagal ją turėtų galioti taisyklė „patraukei ranką – leisk į lovą“ :tease: . Karas iki paryčių, labai ramia nakties nepavadinčiau :karsta: .
Antra diena: 6:20, valio rytas, chebra keliamės! :yahoo: Namie drąsu, lauke drąsu, bet kol šlapia, geriau siuntam namie. Kai sušyla – siuntam lauke. Apžvalgos laukas gerokai padidėja, viskas įdomų ypač visokios žolės, kurias galima nukąsti, žaislai irgi nepalyginamai įdomesni negu vakar. Net į prūdą įsibrido :assa: . Tik žmonių iš akių nepaleidžia :meile: . Gali palikt tik miegančią. Kažkurį kartą kai atsibudusi nieko šalia nerado – pirmas darbas – užsikraustė ant fotelio :ninzia: .. Kažkaip greitokai susiprato, kur geriausia vieta :mastau: …. Tiesa nusprendėm, kad ji čia taip mūsų ant to fotelio ieškojo :irnesakyk: . Kaip vėliau paaiškėjo – nusprendėm klaidingai… Taip diena ir praėjo – siuntant, miegant ir graužiant. Dėl graužimo – vėlgi dilema – drausti kiekvieną kartą? Bet tada ar nepradės galvoti, kad jos vardas „Negalima“? Vakaras pasižymėjo eiliniu jėgų antplūdžiu ir pirma bala namie 😯 . Patys kalti, pamiršom išvest tik pamiegojusią…
Prieš miegą: savo klaidos nebekartoja, akys merkiasi, bet nesitraukia nė per žingsnį. Ką gi, atsinešam guolį, šį kartą duodam koją :sutinku: , miega ramiai, gal tik du kartus patikrina ar niekas į lovą įsileisti nenorėtų :flirt: .
Trečia diena: 8:00 – keliamės visai padoriu laiku. Priminkit kaip ten ta veislė vadinasi? Vengrų vižliukas? Tikrai ne Vengrų velniukas 👿 ? Vakar kilo įtarimas dėl teiginio „maži šuniukai daug miega“. Šiandien paskaičiavau – keturios valandos iš keturiolikos :karsta:. Siutimas užeina bangomis ir fantazijos jai tikrai netrūksta. Pvz vynuogei kažkodėl paskelbtas karas :saudom: . Abejoju ar kitais metais ant jos dar bus kokia uoga…. Ai, bet šiaip ar taip rūgščios :irnesakyk: … Tarpe siutimo ir miegojimo būna sekiojimas arba graužimas jei nėra ką sekioti… O graužti visada yra ką :valio: . Tiesa šiandien lyg ir įdomiau graužti žaislus, o ne metalą :mastau: ..
Namie nesiusioja – protinga mergaitė :flirt: . Ir kaip jau sakau būdama protinga mergaitė labai greitai suprato, kur patogiausia miegoti :flirt: .
Buvau vakare išvažiavęs, grįžtu – merginos susipykę 👿 … O buvo taip: dingo šuo 😯 . Guolyje nėra, kambariuose nėra, į lauką išeit negalėjo – kur? :mastau: Po neilgai trukusių paieškų po lovom ir spintelėm buvo aptiktas kažkieno ryžas snukutis kyšantis iš po pagalvių ant sofos :ninzia: ….. Tik snukutis ir kyšojo, todėl apsimetė, kad nemato, gavo laikraštį „paskaityti“ tik kai nubudo :geda: . Suprato :sutinku: …. Nes kai po kelių minučių vėl ten pat užsiropštė ir buvo pastebėta – nešė mėsas nuo sofos kaip raketa :karsta: . Tik bijau, kad kai niekas nematys istorija kartosis.. Vakare: šuniukas ant miegojimo stovint ribos, kilimėlio miegamajam, nėra, guolio nėra, ant grindų gultis šalta, o į lovą nieks neleidžia. Po gero pusvalandžio priėjom kompromisą – guolis kitam kambario gale. Jokių rankų ar kojų nereikėjo užmigo iškart. Tiesa, matyt vėliau nusprendė, kad priimti kompromisą buvo nesąžiningai priversta ir panašiai kaip pirmą naktį vis ėjo ieškoti kompensacijos prie lovos. Rasdavo tik laikraštį „paskaitymui“. Kantri velniukė. Tik veltui vargsta :irnesakyk: :hihihi: ..
Ketvirta diena: 6:20, valio rytas, chebra keliamės.. :karsta: … ketvirtą dieną išmoko lipti laiptais aukštyn. O kadangi mažajai princesei ne lygis savo jautriomis letenėlėmis per šlapią žolę braidžioti – staigiai apsiformina ir pilnu tempu namo :victory: . O po to balsą rodo – atseit atvaryk ir tu, vienai prie durų liūdna. Išneši atgal – apsisuka ir iškart aukštyn :victory: . Toks jos jautrumas šaltam orui aišku baigiasi balomis namie…. Taigi teko kažkaip tą paprastą problemėlę spręsti..
Pirmas ir gana logiškas sprendimas – uždaryti varteliai ant trečios laiptų pakopos :valio: . Neįvertinau nenaudėlės – pastūmė ir viršuj iš pirmo karto :mastau: . Ką gi vartelius galima užkabinti. Kliūtis neįveikiama, bet kaip pasirodė – naudojimui netinkama. Užlipa iki vartelių kiša galvą tarp pinučių, įstringa, dusinasi :bijau: , o jei ne – apsisuka ir nuo tiesiai antros pakopos šoka žemyn :oj: . Blogai žodžiu….. Sekantis statinys – vielinė tvorelė laiptų apačioje, apie pusės metro aukščio, atrodytų per akis 2 mėn. šuniukui. Vėl neįvertinau :karsta: . Tvorelė linksta, jeigu ant jos užsiguli visu svoriu, tada užpakalinėm kojom atsispiri ir viskas. Na tai kas galų gale gudresnis – žmogus ar šuo? :mastau: …..Nuvažiavau į Senukus nupirkau medinę tvorelę gėlėms. Per mažą, tik pasijuokė :irnesakyk: :hihihi: …… Toliau sekė dviejų apsaugos lygių laiptų įtvirtinimai – vielinė ir gėlėms :aciu: . Lipti per viršų nesisekė, bet jeigu įsikandi ir trauki.. . Pritvirtinau. Truputį pavargo, bet vėl per viršų… Žodžiu eilinis pralvalas :karsta: .. Į paskutinį statinį įdėjau daug meilės – tvorelė gėlėms ir ant viršaus vielinė :smoke: . Pritvirtinau :smoke: . Gavosi taip, kad vos pats perlipt gali :yahoo: . Pergalė? Nė velnio :ninzia: … Ten jei palendi po laiptais, tarp pirmos ir antros pakopos yra plyšiukas – kaip tik 2 mėn. šuniukui pralysti :bee: . 1:0, ne mano naudai :2v: . Pasidaviau, išardžiau visas barikadas… Visgi kažin ar mažoji princesė savo pergale labai pasidžiaugė :flirt: :1v: . Sekančiam pasivaikščiojimui ištraukiau slaptą ginklą – pavadėlį 😀 :ltu:
*** Trečia istorija ***
Sveiki visi, nu ka – dalinsimes problemomis ir dziaugsmais. Musu sunelio vardas Preila. Kaukia, neklauso, miegot neleidzia, kakoja po penkis kartus per diena vis kitoje vietoje :). Turbut pas visus panasiai. Vakar bandeme pavedzioti atokiau nuo kitu sunu, bet pasitaike prancuzu buldogas (5-6 menesiu). Ka jus galvojate?… Angelo veido vizliuke Preila vos nesuplese to vargselio, urzge/lojo vos nuneseme. As galvojau ji tikrai urgzti nemoka. Jo, ir kanda labai skaudziai, vakar visa vakara bandem atpratinti, lyg ir pavyko… Bet ryte jau buvo pamirsus pamokas. Zodziu, dirbam visa para 🙂
*** Ketvirta istorija ***
Labas vakaras. noriu papasakoti, ka siandien musu saunusis sunytis man iskrete…
sugalvojau nuvesti 2 men vizliuka supazindinti su savo tevukais. Isimetu suni ir vaikus i masina ir varau…viskas gerai, aplankom, isklausom komplimentus ir vaziuojam namo. mintys sukasi galvoje, kad parvaziuosiu, pavedziosiu suniuka, jis atliks savo reikaliukus ir eisim namo. suo sedi ant gindu, gale su vaikais. staiga dukra susunka: mamyte, garpas pasisiojo…oij ir prikakojo, o neee issivoliojo… masinoje darosi sunku kvepuoti, norisi atsiverti visus langus. parvarau namo, karstis musa, oro nera, nei kaip paziureti kas vyksta… su batais, striuke tiesiu taikymu i vone. suo maudomas, bet slapi abu:-) jam kazkaip nelabai patinka, o as matyt nelabai moku:-)) isluostau sunyti su SAVO ranksluosciu, nes ji SAVO dar neturi:-))) susuki i SAVO pleda, kad nesusaltu ir sildau… jis susyla, eina i savo sedmaisi, o as varau i masina…uchhh kvapelis, nusi lauzia..atvaziuoju i degaline ir klausiu ar man masina isplaus… bet sakau bedele…truputi kakucio yra..plovejas zvengia is manes blasu:-))) sako tokio bajerio dar nebuvo… na sako ivezk masina, paziuresim kas ten yra… pamato ir sako..oho ar meska veziojies, kad tiek privare, teisinuosi, kad sunytis mazytis:-)))) o sedynei ir grindims reikia cheminio valymo…va kaip mano ryziukas mano masina pakrikstyjo:-))) bet gal ir neblogai, nes masina jau reikejo taip „praplauti”….